Palaikote pasienio fortifikacijos idėją?

Pasirašykite peticiją, kurią perduosime valdantiesiems!

A man with glasses and a suit standing behind a broken glass barrier during an outdoor event.

Tėvynės Sąjunga - Lietuvos Krikščionys demokratai siūlo fortifikuoti pasienį taip, kad priešui įžengti į mūsų teritoriją būtų be galo sudėtinga, kad jis sutiktų milžiniškas kliūtis, kad mes lėtintume jo ėjimą ir šitas planas papildytų visą mūsų gynybos strategiją. 

Siekdami užtikrinti didesnį valstybės pasirengimą galimoms grėsmėms pasienyje, siūlome pasienio fortifikavimą papildyti Vytauto Didžiojo vardu pavadinta gynybos linija, kuri užtikrintų, kad priešas mūsų žemėje nežengtų nei centimetro.

A black, cursive signature on a white background.

Laurynas Kasčiūnas
TS-LKD pirmininkas

Kaip atrodo gynybos linija?

Diagram of a defense line layout with different zones, including a grass area with trees, a parking lot with military vehicles, helicopter landing pads, and various labeled sections such as a classroom, command post, and training zones.

Pasienio fortifikavimas, pavadintas Vytauto Didžiojo vardu, galėtų būti įrengtas mažiau apsaugotose Lietuvos pasienio su Rusija ir Baltarusija vietose. Lietuvos sieną su nedraugiškomis, agresyviomis valstybėmis sudaro 670 km ruožas. 

Pirmoji gynybos linija. Pirmoji linija būtų sudaryta iš pasieniečių fizinio barjero, trosais stabilizuotų vadinamųjų „drakono dantų“, prieštankinių minų ir joms apsaugoti skirtų pėstininkų minų, reaguojančių į mažesnį svorį, koncertinos, prieštankinio griovio, čia būtų įrengti dengti apkasai minosvaidininkams.

Antroji gynybos linija. Antroji linija nuo pirmosios būtų atskirta po žeme iškastu atsitraukimo tuneliu. Antrojoje zonoje būtų įrengtos dvi linijos koncertinos, minos, valdomi sprogstamieji užtaisai, dengtuose apkasuose kariai leistų dronus, veiktų nuo priešų dronų saugančios priemonės, budėtų minosvaidininkai, būtų įrengtas tunelis keturračiams važiuoti.

Trečioji gynybos linija. Trečioje gynybos linijoje būtų dislokuotos Lietuvos kariuomenėje naudojamos pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“, sąjungininkų vikšrinės šarvuotos pajėgos, radioelektroninės kovos šarvuočiai. Dangų saugotų NATO sąjungininkų naikintuvai.

Ketvirtoji gynybos linija. Ketvirtojoje linijoje 30-40 km atstumu nuo sienos Lietuvos oro erdvę saugotų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS ir toliašaudės savaeigės haubicos „PzH2000“.

Prisidėk prie Lietuvos stiprinimo

Kiek kainuotų gynybos linija?

Visa gynybos linija preliminariai kainuotų apie 1 mlrd. Eur.

Šiuos pinigus fortifikacijoms galima skirti iš sparčiai augančio Lietuvos gynybos biudžeto ir ES „ReArm Europe Plan/Readiness 2030“ lėšų.

Kur įrengsime gynybos liniją?

Pasienio fortifikavimas, pavadintas Vytauto Didžiojo vardu, galėtų būti įrengtas mažiau apsaugotose Lietuvos pasienio su Rusija ir Baltarusija vietose.

Kas yra šios idėjos autorius?

Vladas Sakalauskas. Lietuvos kariuomenės dimisijos leitenantas, Lietuvos šaulių sąjungos narys.

Kodėl mums reikia fortifikacijos?

Atstumas nuo Baltarusijos pasienio iki Vilniaus įvairiomis kryptimis siekia nuo 25 km iki 40 km. Nesant pasipriešinimo, šarvuotai grupei tai yra 1 val. trukmės žygio atstumas.

Suvalkų koridorius taip pat gali būti lengvai atakuojamas iš 2 pusių – Baltarusijos ir Kaliningrado srities, nes nėra jokios fortifikacijos. Be to, pasieniečiai neturi pajėgumų atremti netgi nedidelių ginkluotų grupių įsiveržimų į Lietuvos teritoriją ir sunaikinti jas mūsų šalies teritorijoje. Taigi, tenka konstatuoti, kad šiuo metu Lietuvos teritorija kariniu požiūriu neapsaugota ir sunkiai apginama. Neišvengiamai pagal karo meną reikia turėti fortifikacijas, kas ir vyksta Ukrainoje.